MENIU

5 žvaigždės
Žymų archyvas

3797

Italijos rinkimai: naujausias smūgis politiniam elitui ir biudžeto ribojimo taisyklėms ES

#išsaugokeurą

5 kovo, 2018

Italijoje įvyko rinkimai ir šįsyk politinio elito partijos patyrė pralaimėjimą.

Išankstiniai rezultatai tokie: laimėjo 5 žvaigždžių judėjimas (Movimento 5 Stelle) dabartiniais duomenimis surinkęs (31.62%), centro dešinės koalicija, sudaryta iš Šiaurės Lygos, Berluskonio Forza Italia, fašistinės tradicijos pasekėjai “Italijos broliai” (37.05%) Centro kairės koalicija, kurioje dominavo Matteo Renzi vadovaujama Demokratų partija (23.33%). Tai reiškia, jog politinės krizė Italijoje tęsiasi.

Prieš establišmentą nukreiptas 5 žvaigždžių judėjimas bus stipriausia jėga, koks bebūtų jėgų santykis koalicijoje.

Bendrai imant, 5 žvaigždžių judėjimas kai kuriais bruožais yra panašus į E. Macrono judėjimą En Marche Prancūzijoje laimėjusį rinkimus praeitais metais. Iš principo tai centristinis judėjimas, reaguojantis į sisteminę politinio elito korupciją ir negebėjimą spręsti realių šalies problemų.

Centro dešinės atstovų surinkti balsai rodo stiprią konkurenciją tarp dviejų didelių partijų, Šiaurės Lygos ir Berluskonio, tad nėra aišku, ar tokia koalicija galėtų efektyviai veikti ir sugebėtų įgyvendinti S. Berluskonio svajonę grįžti į valdžią (jo partija pagal balsų skaičių tėra 4 vietoje.)

Centro kairės Demokratų partija rinkimus pralaimėjo (2013 metais surinko 25%, kurie leido jiems tapti netvarios ir nestabilios valdančiosios koalicijos branduoliu), bet tai nėra tokio mąsto pralaimėjimas, kokius socialdemokratinės partijos patyrė Vokietijoje ar Prancūzijoje. Mažesnį pralaimėjimą partija, tikėtina, patyrė gana charizmatiško ir ambicingo Matteo Renzi įtaka.

Kas lėmė tokius rezultatus? Svarbiausia tai, kad Italija iki šiol neiškopia duobės, į kurią įpuolė 2008 metais: valstybės skola milžiniška, politinis establišmentas kaip taisyklė rinkėjų suprantamas kaip korumpuotas, be to, Italija, kaip ir Graikija, atsidūrė pabėgėlių krizės epicentre. Vien 2017 m. į šalį atplaukė 119 tūkstančių pabėgėlių, daugiausiai iš Afrikos ir Vidurio Rytų.

Ekonominis sąstingis taip pat skatina euroskeptiškas nuotaikas, ir bent iš dalies partijų (Šiaurės lygos ir Italijos Brolių) galima tikėtis bandymų organizuoti referendumą dėl Italijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Tiesa, 5 žvaigždžių judėjimas į valdžią atvesiantis labai margą publiką irgi buvo siejamas su euroskeptiškomis nuotaikomis, bet prieš rinkimus šios partijos vadovas Luigi Di Maio sušvelnino savo poziciją, ir teigė, kad sieks persitarti dėl kai kurių ES taisyklių, lygiai taip pat pasikeitė partijos retorika ir dėl buvimo Euro zonoje.

Taisyklės, dėl kurių Italija norės tartis, aiškia deklaruotos Di Maio, kai paklaustas, ką jis norėtų nuveikti ES lygmenyje, jis pasakė, jog “Metas sukurti deficitą, pritraukti investicijų ir iš naujo startuoti Italijos ekonomiką”. Taigi prieš establišmentą nukreiptos nuotaikos Italijos rinkimuose puolė ne Europos Sąjungą kaip tokią, bet tuos biudžeto formavimo apribojimų taisykles, kurios labiausiai nuo krizės nukentėjusioms šalims nesuteikia manevro laisvės.

Tikėtina, kad 5 žvaigždžių judėjimo pergalė ir bandymas ES lygmeniu peržiūrėti šias taisykles sukels didesnį konfliktą, nei iki šiol. Anksčiau panašios retorikos ėmėsi ir M. Renzi, kuris labai aiškiai pasisakė prieš ES konsensusą dėl Italijos bankų gelbėjimo plano.

Italija ir konservatyvios fiskalinės politikos nuostatas palaikančios Vokietija, Nyderlandai ir Suomija surems ragus, ir po D. Britanijos pasitraukimo didesnę įtaką Europos mastu turėsianti Italija gali bandyti keisti bendras fiskalines žaidimo taisykles. Tokiu atveju, ES valstybės turės rinktis – ar švelninti taisykles, ar rizikuoti kad kitame rinkiminiame cikle iš ES rūmo pradės byrėti dar daugiau plytų.

Skaityti straipsnį