Pokalbis su Ona Nasevičiene žurnale „Kelionės ir pramogos“, 2012 metų vasara  Jūs labai užsiėmusi. Dėstytojaujate, rašote ir verčiate knygas, dalyvaujate televizijos laidose. Kada ilsitės? Tai, ką aš darau, man patinka, o mėgstamas darbas kartu yra ir poilsis, tačiau į laisvalaikį žiūriu labai atsakingai, manau, kad jis svarbesnis nei darbas. Juk žmonės gimsta gyventi, atsiverti ir […]

2015 vasario 1 d. 2014 metų pabaigoje rašiau: „Rinkimai man tėra nors labai rimtas, bet tikrai ne svarbiausias gyvenimo iššūkis. Jeigu būsiu reikalinga, parašai, kurie man leistų dalyvauti rinkimų procese, bus surinkti. Jei ne, vadinasi mano iššūkis nereikalingas. Ir nėra jokios bėdos, jeigu jau taip. 🙂  Tada ir toliau bendrausime, bet jau be rinkiminio užrašo […]

2015 vasario 1 d. Einu į rinkimus dar ir dar kartą priminti, kad didžiausia grėsmė Lietuvos laisvei kyla ne išorėje, o viduje. Visuomenė, kuri praranda suvokimą, kad iki ekonomikos yra politika, ima fragmentuotis, skaidytis ir nykti. Valstybė, kuri ekonomiką iškelia aukščiau politikos, didžiųjų sutarimų apie laisvę, atsakomybę, pareigą, solidarumą, meilę ar kovą erdvės, žlunga, nes […]

“Moteris”  2012 metų birželis, Veidai. Prie puodelio arbatos. Taip atrodytų pokalbis, kuris vyko aną 2012 metų pavasarį… Pašėlusi, talentinga, kovotojos dvasią išlaikiusi moteris. Ji nepaiso diplomatiškumo, nevynioja minčių į vatą, neieško žodžių kišenėje, žiebia žaibiškai, taikliai ir tiesiai, tad kartais atrodo keista, ekscentriška, skandalinga. Ar ji dažnai gauna per galvą už tai, kad drumsčia  pelkėjančius […]

Visų mūsų vaikystės turi savo iliuzinę erdvę: manoji slypi anoje, jau išėjusioje Palangoje. Mano Palanga labiau tokia, kaip viršutinėje nuotraukoje: tada man buvo treji. Užaugau aš ant Ronžės (nežinau kodėl tą vardą panaikino…) kranto. Tais laikais  Palanga buvo ideali vieta vaikui augti — nedidelė, jauki, o pakėlus akis visada matydavai galybę žvaigždžių. Prisimenu pirmąsias pamokas (mėgau ir mėgstu […]