Savaitės apžvalga #63

26 peržiūros
0
2021YouTube

Šį pirmadienį Europos parlamento salėje pirmąkart kalbėjau kaip šešėlinė pranešėja. Politika nėra kaprizų laukas. Normali daugmaž suvaldyta politika yra griežtas reglamentų laikymasis, pačiomis taisyklėmis kiek įmanoma apribojant atskirų grupių, ideologijų viršenybę ar emocijų inspiruotą savivalę. Europos parlamente visi rengiami ir svarstomi dokumentai praeina ilgą diskusijų, pataisų teikimo ir jų atmetimo bei kompromisų tarp atskirų politinių grupių paieškos lauką. Iš esmės joks dokumentas negali atsirasti, kol dar iki balsavimo parlamento salėje didžiosios politinės grupės nesuranda kompromisinių sprendimų. Pirmas toks kompromisų paieškos etapas įvyksta tada, kai svarstomas dokumentas gauna pagrindinį pranešėją, kuris tam tikru mastu yra atsakingas už viso svarstymo eigą. Pranešėjus skiria politinės grupės, o kaip dažnai politinė grupė turi tokią galimybę priklauso nuo to, kiek ta politinė jėga surinko balsų per Europos parlamento rinkimus ir kiek parlamentarų dirba tos politinės jėgos frakcijoje. Dabar konkrečiai apie pranešimą. Pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2018-2020 metais buvo tvirtinamas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, į kurį mane delegavo Europos liaudies partijos (ELP) frakcija. Pagrindine pranešėja šį kartą buvo Portugalijos komunistų partijos narė Sandra Pereira , priklausanti Europos vieningųjų kairiųjų/Šiaurės šalių žaliųjų frakcijai. Mano politinė grupė mane delegavo stebėti ir bandyti švelninti ar eliminuoti dalykus, kurie nepriimtini centristinėms Europos krikščioniškoms jėgoms. ELP frakcijoje, kuri nuosekliai palaiko moterų teises, vis dėlto yra vidinių nesutarimų, kaip vertinti moterų teisę į savo kūną, abortų draudimus ar lytinio švietimo mokyklose klausimus. Šiais klausimais frakcijos nariams paprastai suteikiama laisvo balsavimo galimybė. Galutiniame balsavime už suderintą pranešimo tekstą balsavo 500 Europos parlamento narių, 105 buvo prieš tokį dokumento tekstą, o 87 susilaikė. Balsavime dalyvavo 10 Europos parlamento narių rinktų Lietuvoje, nebalsavo Viktor Uspaskich. Prieš dokumentą pasisakė Valdemar Tomaševski, o Bronis Ropė susilaikė. Kiti balsavime dalyvavę nariai iš Lietuvos balsavo už. Manyčiau, kad jums gali būti įdomi ir mano frakcijos pozicija. Absoliuti dauguma— per 100 — Europos liaudies partijos narių, kaip ir reikėjo tikėtis, pranešimą palaikė, 6 frakcijos kolegos balsavo prieš, o 30 — susilaikė. Kaip šešėlinė pranešėja turėjau galimybę kalbėti 2 minutes. Beje, rengiant kalbos tekstą būtent prievolė, kaip įmanoma aiškiau argumentuotai išdėstyti savo poziciją per nurodytą laiką, ir yra sunkiausia. Su chronometru tekstą skaičiau tikrai daug kartų. Gal nustebs maršistai nekenčiantys globalizacijos ir t.t., bet Briuselyje ir ypač Strasbūre geras tonas visus skatina kalbėti savo gimtąja kalba, taip demonstruojant, jog esame lygių valstybių ir vienodai svarbių kalbų sąjunga. Ir tai radikaliai kitaip, nei sovietiniuose suvažiavimuose, kur visi kalbėjo rusiškai. Šiek tiek ironizuodama pasakysiu, jog suprantu, kas išties slypi anapus pasibaisėjimo, kad kalbu lietuviškai. Suprantu ir žinau, kad taip vadinamieji heiteriai tiesiog dar kartą bando sau ir kitiems įrodyti, jog esu neverta savo pozicijos, nes nekalbu angliškai. Pirma, čia Europos parlamente ne provincijos balius, kur svarbiausia, ką apie tave pagalvos kaimyno dėdė ar teta. Čia žmonės ne kalbų išmanymu puikuojasi. Jie čia kovoja, siekdami, kaip įmanoma geriau atstovauti SAVO rinkėjams. (Tarkime, man dzin, ką apie mano darbą galvoja, kokie socdemai ar valstiečiai, kurie nėra žali) Nuraminau visus. Angliškai kalbu, iš anglų kalbos esu išvertusi net 7 sudėtingas ekonomines ir finansines knygas. Tiesa, dabar su labai miela mokytoja, kuri yra afroamerikietė, gyvenanti Briuselyje ir baigusi lingvistikos mokslus Didžiojoje Britanijoje, tobulinu savo anglų kalbą, ypatingai tarimą ir vadinamąjį natural speaking . Būtų kvaila nepasitobulinti, kai turi tokią galimybę — Europos parlamento nariams kiekvienais metais kalbų mokymosi išlaidoms kompensuoti skiriama iki 5000 eurų (galima mokytis ir lietuvių, jeigu atsirastų pageidaujantys). Aš bendrai mėgstu mokytis, jei ką. 🙂 Tarkime už savo magistro studijas Religijų studijų centre sumokėjau tikrai man didelę sumą, kurią pakankamai ilgai taupiau. Pastaba tiems, kurie gal norėtų puikios anglų kalbos mokytojos. Tracy (toks mano mokytojos vardas) ieško naujų mokinių. Jei norite, parašykite, man PM, aš pasakysiu sąlygas. Mokytis galima ir per nuotolines platformas. Tracy tikrai puiki. 🙂 Įrašas publikuotas 2021.12.16

Dalintis

Vaizdo įrašai
Straipsniai