Savaitės apžvalga #125
Ir vėl kalbu apie LRT — nacionalinio transliuotojo, kuris mokesčių mokėtojams kainuoja per 70 mln. eurų per metus — darbo kokybę. Tiesa sakant Lietuvos televizijų naujienas ar vadinamąsias diskusijų laidas žiūriu retai. Dabar privalau pasakyti mea culpa. Kaip politikė tikrai privalau jas žiūrėti nuosekliai, nes per ketvirtį amžiaus jos iš banalių ir provincialių virto pasibaisėtinai neprofesionaliomis ir fragmentuotomis. Kol pasaulis ramiai juda pirmyn, tegul ir bendrai imant sunkiai apčiuopiamu pažangos keliu, tol tokia padėtis nėra perdėm pavojinga. Bent jau aš taip manau, drąsiai (o gal bailiai) paskendusi kokybiškos Vakarų žiniasklaidos, kuri verčia mąstyti ir permąstyti, puslapiuose. Visa kinta, kai padėtis pasaulyje jau graso Lietuvos valstybės pamatams. Esu priversta pasakyti, kad išnaikinus Lietuvoje adekvačią aukštos kokybės žurnalistiką, o nacionalinį transliuotoją pavertus mašina be ambicijų, mes, deja, atsiduriame ant intelektinės prarajos krašto, kai mąstanti Lietuva, kuri yra atsakinga už valstybės ateitį, lieka be informacijos šaltinių. Apie tai, beje, labai puikiai vasarą „Naujajame židinyje“ kalbėjo Dovydas Pancerovas (nuoroda komentaruose). Ir nekaltinkime dėl to socialinių tinklų. Jie čia niekuo dėti. Priešingai, nei dažnai manoma, jie savo mintis semia iš nekokybiško vadinamųjų „profesionalių“ žurnalistų generuojamo neapmąstyto žinučių srauto. Šiandien nagrinėju vieną, mano tvirtu įsitikinimu, iš anksto suderintą LRT interviu su prezidentu. Įrašo laikas neleidžia sudėlioti visų argumentų, tačiau sekmadienio tekste juos rasite. Įraše vertinu laidos vedėjo LRT.lt vyr. redaktoriaus Mindaugo Jackevičiaus darbą. Nors Lietuvos žurnalistai, gavę kokią nors, jų galva, labai svarbią kėdę yra linkę patikėti, kad tą pačią minutę pakinta ir jų smegenų kokybė, deja, tai tik iliuzija. Neišlavinta galva ir elementari tinginystė sunkiai paslepiama. Priešingai, nei tiki patys žurnalistai, kuriais labai lengva manipuliuoti, jų darbo profesinė kokybė ne tik gali, bet ir PRIVALO būti analizuojama. Manęs dažnokai klausia, ką veiksiu po to, kai balandį baigsiu savo darbus Europos parlamente. Va tą ir veiksiu — žiūrėsiu Lietuvos televizijų, ypač nacionalinio transliuotojo, politines laidas ir aiškinsiu, kur galai nesueina. Sekite jau dabar.
