Aušra Maldeikienė  2016 metų vasara Vis stipriau įsisukančiose lenktynėse, kas pažadės didesnes algas, nedalyvausiu: deja, puikiai suprantu, kad visi tie pažadai tušti, ir niekas jų nė neketina vykdyti. Tai — tik masalas naivesniems rinkėjams tuo metu, kai pasaulis kinta iš esmės,  ir veriasi nauja  grėsminga tikrovė,  formuojama kelių persipynusių ir, blogiausia, vienas kitą stiprinančių tendencijų.

2016 metų rugpjūčio 8 diena; eilinis sekmadienis; Lk12, 32-47 Audros pritvinkę rugpjūčio rytai linksta raudonomis putino uogų kekėmis; slegia pieniškomis  hortenzijų  pagalvėlėmis ir šypsosi juodomis gervuogių akutėmis. Šiurena obelų, šiemet pailsusių nešti vaisius, šakelėmis ir šaukiasi lietaus. Mano plaukus jau kedena kylantis vėjas, dar dar sekundė — neviltį nuplaus vandens šuorai, bet ne: žolę staiga […]