Pro mano namų langus visada žiūri medžiai. Kartais jie mane stebi pilkai rudomis šakomis, kartais baltomis nekaltybės pusnimis tyliai kybančiose medžių rankose ar žaliais debesimis visiškai užklojančiais priešais stovinčio namo sienas ir langus. O būna — kaip šiandien — medžiai pasipuošia gelsvai rudomis suknelėmis ir sustingsta it merginos, laukiančios kol jas pakvies šokiui. Bet vėjas […]