2016 metų sausio 17 diena, II eilinis sekmadienis Susipynę juodos šakos dangsto gatvės žibintus. Baltą sniegą vagoja šalčio sustingdytų medžių kamienų šešėliai. Užgesusios priešais stovinčių balkšvų mūrų akys įtariai žvelgia į mano langus. Šalta ramybė; „… daiktai, kuriems atsiduodu, praturtėję mane išduos“[i]. Geriausia, kas ištinka tokį vakarą, yra vienatvė. Blogiausia, kas ištinka tokį vakarą, yra … Tęskite Per mažas kantrybės rūbas skaitymą
Įterpkite šią nuorodą į savo WordPress tinklalapį
Įterpkite šį kodą savo svetainėje