Savaitės apžvalga #49
Skaitant puikiąją Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara” persekiojo jausmas, kad išties knyga ne apie aną per 80 metų nutolusią Lietuvą, o apie šias dienas. Dienas, kai gyveni maloniai, tikėdamas, kad tiek tu, tiek tavo valstybė gyvuos amžinai, tereikia pasirinkti gerus žaislus — pelningą verslą, kalbas apie amžiną draugystę, gerovę visiems be išlygų, kaučerinį optimizmą ar n-tojoje santuokoje gyvenančių žmonių įsitikinimą, kad jie esą tradiciniai ir normalūs. Lietuvos santykiai su Kinija ir tikėjimas, kad drakonas išties yra naminis šunelis, yra tos pačios iliuzijos moderni atšaka. Įrašas publikuotas 2021.09.03
