Savaitės apžvalga #42
Šiandien birželio 3-oji. Tai diena, kai įkūrėme Lietuvos Sąjūdį. Turiu teisę sakyti įkūrėme, nes buvau tarp tų kelių šimtų žmonių, kurie tada susibūrė Mokslų Akademijos salėje ir balsavo už pirmąją Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio tarybą. Kur buvo kelio iš sovietinio lagerio pradžia? Suvokime, kad europietiška liberalioji demokratija nepripažįsta asmens kulto. Ji remiasi politinių partijų, kurios atstovauja skirtingoms ideologijoms, kova. Ji suteikia lygias ir vienodas teises visiems žmonėms, neskirstydama jų pagal lytį, seksualinę orientaciją, tautybę ar išpažįstamą religiją. Liberalioje demokratijoje nėra 6 Konstitucijos straipsnio, kuris visas valstybės galias uzurpuoja komunistų partijos narių rankose. Taip pat kaip Lietuvos Konstitucijoje nėra tokio straipsnio, kuris viską atiduotų į tradicinių šeimų mylėtojų ar kokio eilinio prezidento rankas. Valdžių atskyrimo principas saugo nuo valdžios sutelkimo vienose rankose, despotizmo bei diktatūros. Atmesdami sovietinę totalitarinę sistemą pasižadėjome eiti Vakarų demokratijos keliu. Tad šiandien, sveikindama jus su dar viena, jau 33-ąja Sąjūdžio gimimo diena, aš vėl keliu ranką už vakarietišką liberalią demokratiją. Už teisės viršenybę prieš autoritarizmą. Už kiekvieno asmens laisvę prieš daugumos diktatą. Už žmogaus teises prieš neapykantą kitam. Už laisvą kokybišką ir atsakingą žiniasklaidą prieš gandų ir intelektualinės tinginystės sklaidą. Už laisvei ir mąstymui pasiaukojusį mokslą, kuris prasmingas tik tada, kai nepataikauja tuštybei ir geba matyti grėsmes nepaisant asmeninio intereso ir privilegijų. Įrašas publikuotas 2021.06.03