Savaitės apžvalga #14
Šiandien kalbėsiu apie politinę ekonomiją, kurią 2018 metais vienoje pokalbių laidoje komiškai atšaukė Gitanas Nausėda, taip pats prasmegdamas į savo neišsilavinimo gelmes. Dažnai girdžiu, – gerbkime žmogų, nes jis užima toookį postą. Būtent todėl, kad gerbiu Lietuvos prezidento postą, noriu, kad valstybės galva turėtų bent minimalias logiško ir matematiškai pagristo mąstymo normas, o ne kalbėtų, kas ant seilės užlaukia. Visai pagrįstai tikiuosi, jog valstybės galva suvokia, kad jo darbas ir yra spręsti labai sudėtingus politikos, ekonomikos ir moralės sukabinimo darbus. Beje, tas yra politinės ekonomijos objektas, ir tomis temomis kasmet parašomi šimtai rimtų tomų, tik skaityk. Bijau, kad skaitymas (o tai pats sudėtingiausias iš visų žmogaus darbų) Gitanui Nausėdai ir yra neįveikiamas. Manau, jog vakar dienos konferencija buvo desperatiškas bandymas išlikti svarbiu. Kai esi svarbus, stengtis nereikia. Kai nori būti svarbiu, gyventi sunku. Tiesa, galima imtis darbo – mokytis, rinkit argumentus, etc. Bet jei nesugebi telieka kalbėti nesukabinamus niekus. Šiandien apie porinkiminių reikalų politinę ekonomiją. Įrašas publikuotas 2020.10.29
