Savaitės apžvalga #130
Prisipažįstu, — kalbėti apie Lietuvos mokesčių sistemą, jos kreivą logiką, vidutinės klasės išnaudojimą, patyčias iš viešojo sektoriaus žmonių ir dėl savo mokestinių lengvatų taip besidraskančius ūkininkus, kad gali pamanyti, jog jie kasdien prie „Maisto banko“ langelių grūdasi, man jau tiesiog nuobodu. Ketvirtį amžiaus tam paskyriau, ir net su visa mano mokytojos kantrybe, jau nebėra jėgų. Bet žinodama, kad su tokia savo postsovietine mokestine sistema bandome vaidinti modernią aukštųjų technologijų šalį, jaučiu pareigą vėl prisiversti ir netylėti. Juolab, kad Finansų ministerija su ministre ir jos didele komunikacine svita tikrai nesivargins. Jiems svarbu klaikiu kanceliaritu sudėlioti nuobodžius pranešimus, kaip viskas OK ir bendrai gražu, nors… Netikite? Pabandykite paskaityti jau kuris laiką atnaujinamą finmin puslapį — gal jums patiks. Man tai po to galvą skauda. Kovo 1 d. Kaune ir kovo 15 d. Vilniuje organizuoju renginius apie visą tą mokestinę kebeknę ir kas laukia šalies, kuri niekaip nesugeba iškepti tokio pyrago, kur neįgalus žmogus gautų bent 400 eurų mėnesio išmoką, bet nuolat šaukia esanti pasaulio fintechų smaigalyje. Bent 400 eurų. Nes dabar mažiau. Pati būsiu tuose renginiuose labiau žiūrovės ir klausytojos statuse. Nes, kaip daugybę kartų sakiau, nesu gerovės valstybės be mokesčių apologetė. Mano pažiūros aiškios, dabar klausysime ramesnių inteligentiškų profesorių. Kalbėtojai bus tikrai puikūs ir profesionalūs — Raimonas Kuodis, Romas Lazutka, Marius Kalanta, Mindaugas Lingė. Moderuos Vytautas Adomaitis. Nors lyčių balansas neišlaikytas, bet ką jau padarysi. Šį sykį vyrai ir už moteris Vyriausybėje bei visokiose Ekonomikos ir Finansų ministerijose pakalbės. Nors gaila, kad moterys šį kart lyderystės nesugebėjo prisiimti.
