Savaitės apžvalga #122
Šiandien vėl kalbu apie geopolitinę miglą pasaulyje. Ir vėl įkyriai kartoju „Aš manau…“, ir tai reiškia, kad esu šališka. Jei klausysite, jūs girdėsite žmogų, kuris absoliučiai Izraelio pusėje. Nepatinka? Perjunkite kanalą. Jūsų teisė ploti tam, kam norite, net teroristams. Tą teisę jums suteikia demokratija, kuri leidžia kalbėti net tada, kai jai pačiai tai reiškia mirtį. Trys įtemptų pokalbių dienos Šri Lankoje, kur neseniai lankiausi oficialios Europos parlamento delegacijos sudėtyje, mane dar kartą įtikino, kad dosni Sąjungos parama ne tiek padeda remiamų valstybių gyventojams, kiek maitina valdančiąsias klikas. Neretai ta parama dar ir padeda kurstyti neapykantą Vakarų vertybėms. Na apie tai, kaip komandiruotė Šri Lankoje tik sustiprino mano įsitikimą, kad turėtume dar labiau remti Izraelį, išdėstyta tekste. Komentuodama savo poziciją, šiame ir vėlesniuose tekstuose taip pat pabandysiu atsakyti tiems mano įrašų komentatoriams, kurie geba suformuluoti mintį gilesnę nei pažadas „po kadencijos“ mane pasiųsti „i palata, ar i pravieniskes“ (gramatika originali).
