Savaitės apžvalga #107
Pernai Lietuvos biudžete iš bendrų beveik 7,5 mln. eurų skirtų prezidento institucijai išlaikyti (tai brangiausias viešojo valdymo subjektas) programai, kuri skambiai pavadinta „Prezidentui formuoti Lietuvos interesus atitinkančią užsienio ir vidaus politiką“ skirta daugiau nei 970 tūkst. eurų. Tiesa, gavęs beveik milijoną G. Nausėda darbą nutarė pavesti kitiems. Jis gi ne koks Prancūzijos Makronas, kad vizijomis į kairę ir dešinę švaistytųsi. Jam priimtinesnis niurgzlaus boso, kuris paliepia jo paties darbus nudirbti, tonas. Puikiai žino prezidentas, kad nerizikuodamas visada gali pasiskelbti nugalėtoju, jeigu darbas pavyktų, o jeigu ne — turėsi eilinę puikią progą nemielus oponentus išjuokti. Taigi, pernai pavasarį Prezidentas paragino partijas surašyti bendrą visų sutarimą dėl Lietuvos užsienio politikos. Tai turėjo būti padaryta dar iki vasaros vidurio, bet terminas vis nukeliamas, o dokumento ir nėra. Šios dienos įraše ir pradedu ieškoti atsakymo, o ar apskritai įmanoma tokį dokumentą surašyti ir ar tai būtų prasminga.
