Savaitės apžvalga #104
Europos parlamento nario darbas vyksta ne vien Europoje. Kartas nuo kartoeuroparlamentarai vyksta į keliones, kur gali geriau susipažinti su kitų tautų gyvenimu ir problemomis bei papasakoti apie Sąjungos vertybes ir darbus. Metiniuose darbų planuose tokioms kelionėms skiriamos specialios vadinamosios žaliosios savaitės. Dar kadencijos pradžioje visi europarlamentarai paskiriami į vadinamąsias delegacijas su ta ar kita šalimi ar šalių grupe. Man teko ganėtinai egzotiška Pietų Azijos delegacija, kuriai prisikariamas Nepalas, Butanas, Šri Lanka, Maldyvai, Bangladešas ir Pakistanas. Delegacijos rėmuose Briuselyje arba Strasbūre vyksta pastovus bendravimas su minėtų šalių ambasadoriais, politikais, kadencijos metu apsilankoma kai kuriose iš jų. Gegužės pabaigoje kartu su keletu kitų Pietų Azijos delegacijos narių lankysiuosi didelių ekonominių bėdų prislėgtoje Šri Lankoje bei kaimyniniuose Maldyvuose. Žinoma, tai nėra turistinės kelionės pagal pageidavimus. Jos labai intensyvios, kupinos susitikimų, pokalbių, vakarienių, kurių metu gvildenami tie ar kiti klausimai. Šalia minėtų oficialiai suformuotų delegacijų kuriamos ir mažiau formalios parlamentarų, palankančių tas ar kitas tautas, draugystės grupės. Aš esu pasirinkusi tokio pobūdžio bendravimą su Taivanu bei Tibetu, kurie dėl politinių priežasčių negali pretenduoti į delegacijos statusą. Kelionės į šalis, su kuriomis ryšius palaiko vadinamosios draugystės grupės, neturi oficialaus statuso, ir paprastai jos skirtos pademonstruoti solidarumui su viena ar kita tauta. Tokio formato rėmuose praėjusią savaitę tris dienas praleidau Indijos šiaurėje esančioje Daršalamoje, kur įsikūrę aukščiausi tėvynės netekusio Tibeto vadovai bei pagrindinės šios tautos institucijos tremtyje — 42 žmonių parlamentas, vyriausybė, įvairios Nevyriausybinės organizacijos. Šios dienos pokalbis ir bus apie pastarąją kelionę.
