MENIU

#išgyvenkLietuvoje
Kategorija

3046

A. Maldeikienė dėl G. Kildišienės džipo kreipiasi į Lietuvos banką

#išgyvenkLietuvoje, #Maldeikienė, Žiniasklaida ir aš

19 sausio, 2017

Seimo narė Aušra Maldeikienė teigia, kad jei „Agrokoncernas“ automobilius išperkamosios nuomos būdu pardavinėja nuolat, gali būti, kad jis nesilaiko Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų.

Siekdama išsiaiškinti, ar jos įtarimai pagrįsti, A. Maldeikienė kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. „Viešai skelbiamos lengvojo automobilio išperkamosios nuomos sutarties tarp „Agrokoncerno“ ir su Seimo nare Greta Kildišiene susijusio asmens sąlygos suteikia rimtų abejonių, ar „Agrokoncernas“ laikosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatų“, – rašoma žiniasklaidai išplatiname kreipimesi. A. Maldeikienė teigė, kad pagrindinis koncerno akcininkas Seimo narys Ramūnas Karbauskis viešai aiškina, kad parduoti išperkamosios nuomos sąlygomis automobilius su įmone nesusijusiems fiziniams asmenims yra įprastinė „Agrokoncerno“ įmonės praktika.

Tarkime, spaudos konferencijos Seime sausio 17 dieną metu jis sakė, jog „ tai yra normali praktika, išperkamosios nuomos sutartis, palūkanos ir visa kita, kaip priklauso, tokių žmonių, kaip Greta Kildišienė, mūsų verslo praktikoje yra šimtai tūkstančiai“. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

2530

A. Maldeikienė. Politinės teisingumo laidotuvės

#išgyvenkLietuvoje, #Maldeikienė, Žiniasklaida ir aš

19 sausio, 2017

Tikrosios Naisių „darnos“ paveikslėliai Seime man būtų visiškai neįdomūs, jei anapus jų neatsivertų gilios Lietuvos žaizdos: žmonių pasimetimas, neviltis ir netikėjimas sąžininga politika.
Nueinate į parduotuvę ir matote kainas, kurios nebeturi jokio ryšio su jūsų gaunamu vidutiniu atlyginimu, tad esate priverstas taupyti net esminių poreikių sąskaita ir nebegydote dantų, vaikštote su seniai nebetinkamais akinių lęšiais, bijote, kad paauglys vėl išaugs batus?

Nuolat bandote sau atsakyti į klausimą, kodėl kiti išgyvena ir važinėja prabangiais automobiliais bei rėdosi gražiais kailinukais, nors jų pajamos, atrodo, nepalyginamai mažesnės? Svarstote, kaip kiti išgali tai, kas jums nepasiekiama?

Nesuprantate, kodėl nuolat girdėdami apie be perstojo augantį Lietuvos BVP, jau devyneri metai savo sąskaitoje matote tuos pačius skaičius, o įvertinę nuolat augančias būtiniausių paslaugų ir prekių kainas, suprantate, kad realus jūsų gyvenimo lygis smenga žemyn?

Atsakymą sudaro du žodžiai, kurie ir yra visų aštrėjančių Lietuvos politinių ir ekonominių problemų ašis — pajamų ir galimybių nelygybė, kurią savo ruožtu pagimdė itin gilus teisingumo stygius. Kokius žodžius dabar dažniausiai jums kartoja apgaulių farso herojai? Čia viskas teisėta. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

2511

Audra dėl parlamentinių lėšų naudojimo

#išgyvenkLietuvoje

12 sausio, 2017

Vėl ir vėl kylant audroms, kad Seimo nariai turi kažkokius mistinius  kišenpinigius (?), informuoju: tie pinigai yra skirti parlamentinei veiklai. Jų panaudojimas griežtai reglamentuojamas. Mano galva,  jis reglamentuojamas per griežtai, dažnai nesiremiant net sveiko proto ir turinio pirmenybe, kaip konkrečiai buvo padaryta uždraudžiant automobilio nuomą, nors automobilis tikrai šiame darbe labai reikalingas ir net tiems, kurių apygardos Vilniuje. Jeigu dirbi ir bendrauji su rinkėjais, tai kviečia visur Lietuvoje, tad reikia ten nuvažiuoti ir varinėti brangius Seimo automobilius su vairuotojais galiausiai yra brangiau. Gerokai brangiau.

Nesuvokiu, kodėl parlamentaro darbui reikia saldainių ir gėlių, o va automobilio — ne. Sunkiai suvokiu, kodėl reikia pirkti saldainius rinkėjams (jie tikrai turi per 18 metų, taigi saldainiai jų neturėtų  vaikiškai žavėti), kodėl rinkėjams reikia teikti gėlės (kol kas tik aš iš rinkėjų esu gavusi gėlių, kai jie mane pakviečia ir dėkoja už paskaitą, pasidalinimą, knygas ar darbą Seime, ir tendencijos laužyti neketinu). (daugiau…)

Skaityti straipsnį

2849

Imasi privilegijuotų verslų, kurie mokesčių mokėtojams kasdien kainuoja po 77 tūkst. eurų

#išgyvenkLietuvoje, Žiniasklaida ir aš

9 sausio, 2017

Neįgaliųjų ir kitų lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti negalinčių asmenų integracija užsiimti turinčios socialinės įmonės pernai gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos. Seimo narė Aušra Maldeikienė tvirtina, kad šias lėšas protingiau būtų nukreipti į atvirą darbo rinką.

Negalutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 163 išskirtinėmis sąlygomis ir lengvatomis besimėgaujančios socialinės įmonės, kurios įdarbino 6321 tikslinėms grupėms priklausantį asmenį ir gavo 23,8 mln. eurų valstybės pagalbos lėšų. Taigi kiekvienam asmeniui per 2016 metus teko po 3765 eurus arba po 314 eurų per mėnesį. 210 tūkst. eurų iš šios sumos teko Kaune veikiančiai ir gėrimus, taip pat ir alkoholinius, gaminančiai „Kauen Craft“ (buvusi „Selita“). Pinigai skirti darbo užmokesčiui kompensuoti.

Vienintelis nuo 2005 metų socialinės įmonės statusą turinčios bendrovės akcininkas – mineralinio vandens prekyba ir gamyba užsiimanti „Druskininkų rasa“. Darbo biržos duomenimis, 2016 metų lapkritį „Kauen Craft“ įdarbino 105 darbuotojus, kurių 59 (56 proc.) priklausė tikslinėms grupėms, t.y. turėjo mažesnį darbingumą arba specialių poreikių. Dar 200 tūkst. eurų sutaupė Per 11 praėjusių metų mėnesių „Kauen Craft“ gavo 10,3 mln. eurų pajamų ir uždirbto 1,4 mln. eurų pelno. Tačiau įmonė nesumokėjo nė cento pelno mokesčių, nes jai taikoma lengvata, kai vietoje 15 proc. tarifo taikomas 0 proc. Tai „Kauen Craft“ leido sutaupyti per 200 tūkst. eurų.

Naudotis 0 proc. lengvata alų verdančiai įmonei leidžia Pelno mokesčio įstatymas, kuriame numatyta, kad juridiniai asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. ir kuriuose dirba daugiau kaip 50 proc. riboto darbingumo asmenų, nuo šio mokesčio yra atleidžiami. Pelno mokesčio įstatyme yra dar viena specialiai socialinėms įmonėms skirta 0 proc. tarifo lengvata, tačiau ja „Kauen Craft“ naudotis negali, nes vykdo į neremtinų sąrašą įtrauktą veiklą – gamina alkoholį, o iš jos gaunamos pajamos viršija 20 proc.

Darbo biržos duomenimis, iki 2016 metų gruodžio „Kauen Craft“ buvo gavusi 4,6 mln. eurų pajamų iš neremtinos veiklos ir tai sudarė 45 proc. visų jos pajamų. Jei tokia remtinų ir neremtinų pajamų proporcija įmonėje būtų visą laiką, ji prarastų socialinės įmonės statusą, tačiau „Kauen Craft“ jį vis dar turi. Taip yra todėl, kad Socialinių įmonių įstatyme leidžiama ne daugiau nei šešis mėnesius per metus nesilaikyti socialinėms įmonėms nustatytų sąlygų.

Taigi „Kauen Craft“ gali kurį laiką neblogai užsidirbti iš alkoholio ar kitų neremtinų veiklų, o po to sumažinti jas iki mažiau nei 20 proc. ir toliau neprarasti socialinės įmonės statuso. „Kauen craft“ direktorė Rasa Girkontienė pabrėžė, kad jos įmonę nuolat tikrina Darbo birža ir Darbo inspekcija ir ji jokių įstatymų nepažeidžia. „Nuolat vykdomi patikrinimai, pateikinėjamos deklaracijos ir tikrai nemanau, kad kažkas yra negerai“, – DELFI sakė ji. Pašnekovė taip pat pasakojo, kad įmonėje dirbantys neįgalieji atlieka įvairius darbus tiek administracijoje, tiek gamyboje. „Tarkim, buhalterė turi neįgalumą, pardavimuose dirbantys asistentai, gamyboje, kuro krovime – visiškai visur, kur tik gali“, – paaiškino ji. R. Girkontienė taip pat tvirtino, kad neįgaliųjų ir kitų darbuotojų gaunami atlyginimai nesiskiria, nors pirmieji kartais nudirba mažiau už antruosius.
(daugiau…)

Skaityti straipsnį

3017

Šokiruojančia kainų lentele pasidalijusi A. Maldeikienė: dariau eksperimentą

#išgyvenkLietuvoje, #Maldeikienė, Žiniasklaida ir aš

4 sausio, 2017

Socialiniuose tinkluose iš naujo išplito tariamai šokiruojanti lentelė, kurioje lyginamos šviežių agurkų kainos ir jų pardavimo sąnaudos Lietuvos ir Vokietijos parduotuvėse. Akylesni netruko pastebėti, jog kai kas čia ne taip ir pasiūlė alternatyvių lentelių.

Fiktyvi „Facebook“ paskyra (joje nurodyti išgalvoti savininkai ir kontaktai), pasidalino įrašą, kuriame vaizduojama lentelė „1 Kg vietinių ūkininkų išaugintų neekologiškų agurkų“. Sprendžiant iš lentelės, agurkų kilogramo kaina Lietuvoje yra 3,39 Eur, o Vokietijoje – 2,29 Eur. Taip pat nurodoma, kad atėmus darbuotojų darbo užmokesčio, mokesčių ir kitas sąnaudas Lietuvoje prekybininkas pardavęs kilogramą agurkų gauna 2,21 Eur pelno, o Vokietijos – 0,4 Eur. Nors pradinis „Lietuvos naujienų“ įrašas apie agurkų kainas skelbtas dar praėjusią gegužę, pastaruoju metu jį daug kas pasidalijo iš naujo. Pvz., tarp tokių asmenų buvo ir Seimo narė Aušra Maldeikienė, savo paskyroje nusistebėjusi: „Labai keisti ir įdomūs skaičiai. Gal galime juos patikrinti? Draugai Vokietijoje, gal padėtumėte?“

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas stebėjosi, kaip feisbuke sklinda tokia nepatikrinta informacija ir kad ją toliau platina net ir Seimo narė. „Galvoju, kad tai yra parodija. Ir žmones bandoma tokiais būdais erzinti, kvailinti, audrinti ir t.t. Manau, kad rimtesni ir save gerbiantys žmonės suvokia, kad čia yra neadekvatu. Kiek pasižiūrėjau komentatorių turinį, manau, ji pasigailėjo įdėti tokį dalyką. Ir iš tiesų nevertėtų“, – politikės įrašą apie agurkų kainas komentavo jis. Asociacijos vadovas nesiėmė spręsti, kas ir dėl kokių motyvų galėtų skleisti tokią nepatikrintą informaciją. „Galbūt kam nors tai asmeniškai atrodo, kad tokie duomenys teisingi, galbūt vėl norima suaudrinti visuomenę, suklaidinti dėl kokių nors priežasčių. Motyvų tikrai neįsivaizduoju. Tiesiog gaila, kad tokiems visiškai realybės neatitinkančiais teiginiams skiriama tiek laiko. Vis dėlto kiekvienas žmogus turi laisvę rašyti, reikštis. Liūdniausia, kad Seimo nariai, ir dar ne šiaip kokie, o su ekonomine logika dar draugaujantys, toliau platina tokius „fake’us“ ir jiems taip suteikia daugiau dėmesio“, – kalbėjo L. Vilimas ir pasidžiaugė, kad politikės sekėjai komentaruose ją truputį sugėdino. „Tokio lygio valstybės atstovai, visuomenės veikėjai neturėtų mėtytis panašiomis pseudo agitacijomis, kurstymais, kažkokios žinutės formavimu. Jei kyla klausimų, ar tiesiai, ar per Seimo komitetą pirmiausia galima kreiptis į bet kurį pardavėją, tiekėją, galų gale į mūsų asociaciją. Taip lengviau sužinoti realybę negu kad klausiant visuomenės ir tarsi kviečiant siųsti visokias nuotraukas, o iš to vėliau darys kokius nors apibendrinimus“, – reziumavo pašnekovas.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

3090

Nežinomų žvėrių medžioklė darnos giriose

#išgyvenkLietuvoje, #išsaugokeurą, #išsaugokgalvą

13 gruodžio, 2016

Šiandien naują savo šalies Vyriausybę palydime medžioti Lietuvos ateities. Deja, net po to, kai kelis kart sąžiningai perskaičiau Vyriausybės programą, negaliu pasakyti, ką konkrečiai darnos giriose persekios šitos moterys ir šitie vyrai.

Iki rinkimų Valstiečių ir žaliųjų programose ir kalbose vyravo du žodžiai – pokyčiai ir darna. Dabar matau vieną – darna. Tekste įvairiuose kontekstuose jis paminėtas net 112 kartų, tad tampa savotišku raktu, kuris privalėtų spręsti esmines Lietuvos gyvenimo problemas. Vis dėlto, ar 100 kart pakartojus šokoladas, tikrai taps saldu? Ir ar kiekviename puslapyje minint darną, šiuo matyt gražiu žodžiu išspręsime esmines Lietuvos problemas?

Ar tikrai gali ką nors sumedžioti, jeigu nežinai, ką medžioji? Tikrai niekada negaudžiau žvėrių miškuose ar stepėse, tačiau ilgus metus mokiausi sekti mąstymo gijas, tad žinau, kad jeigu nežinai, ką pasakyti, tai kalbi ir rašau daug, nuolat kartoji kokį nors užkeikimą ir taip tikiesi, jog niekas nepastebės, kad šiandien nelabai turi, ką pasakyti. Taip kartais atsitinka kiekvienam, ir taip, bijau, šį kartą atsitiko mūsų laiminamai Vyriausybei. (daugiau…)

Skaityti straipsnį

3395

A. Maldeikienė. Kodėl viešojo sektoriaus ir privataus verslo bendradarbiavimas energetikoje lyg prakeiktas?

#išgyvenkLietuvoje, Žiniasklaida ir aš

13 gruodžio, 2016

Prieš penkiolika metų savivaldybės masiškai sudarinėjo šilumos ūkio nuomos sutartis su privačiu verslu.

Tikėta, kad privatus verslas atneš į šį sektorių naujovių, tiek kalbant apie šiuolaikišką, efektyvią vadybą, tiek apie investicijas, kurių anuomet savivaldybės nebuvo pajėgios skirti. Vis dėlto paaiškėjo, kad toks savivaldybių ir privačių verslų bendradarbiavimo modelis Lietuvoje nepasiteisino. Dažnai galima girdėti teiginių, kad monopolinėmis rinkos sąlygomis verslas niekada nebus suinteresuotas veikti efektyviai ir visi jo veiksmai bus nukreipti į kuo didesnį pelną.

Visgi, mano galva, problemos šaknys yra giliau. Netiesa, kad tik privatus verslas geba veikti efektyviai, o valstybinės institucijos korumpuotos ir nepajėgios ūkiškai tvarkytis. Kaip ir netiesa, kad privatus ūkis visuomet yra orientuotas tik į gobšumą ir yra blogis. Iš tiesų susiderinus interesus, viešojo sektoriaus ir privataus verslo partnerystė gali būti efektyvus sprendimas. Tačiau Lietuvoje jis nepasiteisina. Kad bendradarbiavimas būtų sėkmingas būtina sąlyga – kvalifikuotas, aukšto intelektinio lygio viešasis sektorius.

Deja, turime pripažinti, kad realybėje net Vilniaus mieste, kuriame gyvena per 600 tūkst. gyventojų, situacija prasta dėl nekonkurencingo atlygio viešajame sektoriuje. Galime kalbėti apie korupciją, bet ji čia net nebūtina. Geriausius teisininkus rinkoje nusisamdęs privatus verslas savo interesus atstovaus gerokai kokybiškiau nei savivaldybės.

Esant tokiai situacijai, neišvengiama, kad sutarties šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje ir derybos baigiasi privataus verslo naudai. Turime pripažinti karčią tiesą: viešasis sektorius neturi tokių derybinių instrumentų, kokių turi privatus verslas, kartais, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje kovojantis dėl šimtų milijonų eurų pelno.

(daugiau…)

Skaityti straipsnį

4222

Kada gi rimtai supyksime?

#išgyvenkLietuvoje

30 lapkričio, 2016

2016 m. lapkričio 17 dieną dalyvavau LNK laidoje „Yra kaip yra“, kur diskutuota apie emigraciją. Kalbėjo tie, kurie dirbo emigracijoje, grįžo iš jos ar nori išvykti vėl. Neįgalius vaikučius Lietuvoje ugdantis mokytojas, kuris vasarą Vokietijoje miega po keturias valandas per parą ir ilgas valandas PER SAVO ATOSTOGAS dirba prie konvejerio tik todėl, kad galėtų išsimokėtų būsto paskolą, papasakojo apie šios savotiškos „šaudyklinės“ emigracijos patirtis. Vis dėlto man labiausiai įstrigo moksleivio Remigijaus, kurį bandyta pateikti kaip sėkmės pavyzdį, istorija. (daugiau…)

Skaityti straipsnį