Savaitės apžvalga #56
Antradienio debatai Europos parlamente vykę po Lenkijos premjero kalbos, kurią, beje, pasakyti prašė jis pats, buvo audringi. Kalbėjo premjeras nesilaikydamas elementarios logikos, taigi, apie viską, išskyrus Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimus, kurie buvo dienotvarkės dalis. Jis net nesugebėjo suvaldyti savo pranešimo laiko ir vietoje 5 minučių savo raudas ir prakeiksmus ištempė iki pusvalandžio. Jeigu Morawieckis tikėjosi ką nors patraukti į savo pusę kaltindamas visus ir dėl visko, išskyrus save ir apeliuodamas į mistinę Lenkijos didybę (šiaip jau, jeigu toks didis, tai kodėl tave nuolat okupuoja; klausimas, beje, ir Lietuvai), tai jam tikrai nepavyko. Ganėtinai vieningai sakoma, jog jis pralaimėjo 26 prieš 1. Ir, beje, tas 1 nėra Lenkija ir jos žmonės, o Lenkijos valdančioji partija. Pats Moraweckis savo pralaimėjimą pripažino jau vien tuo, kad atšaukė iš anksto planuotą spaudos konferenciją bei pietus su bendražygiais. O dabar rimčiau ir ne apie Tvarkos ir teisingumo retoriką bei politines kampanijas, o apie tai, kas slypi anapus jų demaršų ir ko jie gali tikėtis. Įrašas publikuotas 2021.10.21
