Savaitės apžvalga #48
Šiandien dalinuosiu paskutiniu savo ketvirtadienio įrašu prieš atostogas. Kitas atsiras jau rugsėjo 2 dieną, kai grįšime į darbus. Tema gana neįprasta, bet man išskirtinai svarbi: jau kelintą kartą per pastaruosius šešerius metus, kuriuos gyvenu kaip profesionali politikė, primenu principus, kuriais vadovaujuosi savo darbe. Principai iš esmės nekinta: 1. kalbėti tik apie tai, ką išmanau ir ką studijavau; jeigu rašau tai, kas man atrodo svarbu, bet turiu tik bendrą supratimą (labai retai, bet taip atsitinka), tai būtinai paminiu, jog esu diletantė — NIEKADA mano argumentai nėra paremti vikipedijų ir visokių celofanuotų kiguolinių išmintimis; 2. akcentuoti visų pirma neatsakomus klausimus (tokių politikoje mažiausia 80 proc.) ir bandyti svarstyti galimas alternatyvas; 3. atsiriboti nuo vadinamųjų paprastų žmonių nuomonių ir jausmų: pirma, nežinau, kas tie paprasti žmonės; antra, nuomonės tų, kurie kalba paprastų žmonių ar net tautos vardu, taip retai turi apčiuopiamą turinį, jog nematau prasmės jas gliaudyti. Viena ponia šiandien paklausė manęs, ar noriu tapti nekenčiamiausia per visą istoriją Lietuvos politike. Deja, kol kas tokia nesu. Bet mano tikslas tikrai toks. Nesu vilijos, kurios teka į visas puses. Kai nuolat primeni žmogui, jog jo mąstymas turi ribas, o jo jausmai, jeigu jie nepasverti ilgomis studijomis, tėra tuščias garsas, vargu bau, ar gali būti mylimas. Bet tada esi švarus prieš savo sąžinę. Dar kartą noriu padėkoti tiems, kurie man rašote padėkas ir remiate. Vis dėlto, geriausia dovana man būna PRASMINGAS klausimas. Puikios vasaros ir linksmų atostogų. Saugokite save ir pailsėkite. Įrašas publikuotas 2021.07.15
