Kas esu
Esu Aušra. Kai kartą savo mokinių Jėzuitų gimnazijoje paklausiau, o kaip jie mane vadina tarpusavyje, pamačiau nustebusias akis — taigi kam jums dar kokia pravardė, jeigu esate maldeikienė.
Tai tegul čia ir liksiu būtent tuo vardu ir žvelgsiu į pasaulį per Maldeikienės akinius.
Nebeturiu jokių oficialių pareigų, bet turiu įvairių hobių, tarp kurių politika, religija, klasikinė muzika, opera, daržai ir, žinoma, knygos. Tai ir bus mano temos šiame tinklaraštyje, tarp kurių pagrindinė — politika ir jos atspindžiai viešojoje erdvėje. Kas porą savaičių galite tikėtis ir ilgesnio video įrašo iš YouTube, kuriuose nuosekliau panarstysiu, kiek pagrįsti tie ar kiti populiarūs įsitikinimai. Jeigu įdomu — prenumeruokite mano YouTube kanalą. O dabar iš eilės.
Nuo vaikystės (tokia „politizuota“ buvo mano šeima…) politika buvo įdomiausias dalykas. Ir dabar tai mano hobis, kuris ilgus metus įvairiu pavidalu buvo ir mano darbas. Nuo 1988 metų apie ją rašiau — pradžioje kaip mokslininkė, nuo 1990-ųjų — kaip profesionali žurnalistė, ir galiausiai kaip veikianti politikė. Tad, visų pirma, šis tinklaraštis yra apie politiką ir ypač tai, kaip ta politika nušviečiama viešojoje erdvėje.
Antra, rašau tiems, kurie logiškai mąsto ir nesivadovauja populiariomis nesąmonėmis, kurios prasideda žodžiais „kaip visi žino…“ arba “reitingai sako“. Man įdomu ne tai, ką kas „žino“ ar kas ką sako, man įdomu — kodėl sako ir kiek logiški tie ar kiti teiginiai ar naratyvai.
Labai svarbu man ir tai, ar čia aptariamų minčių autoriai remiasi kokia nors moksline logika ir/ar duomenimis, ar pasakoja viską iš savo nuojautų ir asmeninės patirties.
Patirtis, žinoma, puikus dalykas, bet ji tik tada gali tapti apmąstytu ir kitų dėmesio vertu dalyku, jeigu tas, kuris ja dalinasi, geba tą patirtį patalpinti į tinkamą kontekstą. Tam reikia išsilavinimo, gebėjimo pagrįsti savo įžvalgas ir — tai ypač svarbu — supratimo apie savo neišmanymo ribas, kurias, paradoksaliai, apibrėžia būtent išsilavinimo kokybė: kuo daugiau žmogus žino ir supranta, tuo geriau jaučia, kaip mažai žino.
Iš čia seka trečia: tai labai asmeniškas ir šališkas tinklaraštis, kurį rašo moteris gimusi 1958 metais, nuo vaikystės praktikuojanti katalikė, turinti dvigubą politinės ekonomijos ir religijos filosofijos išsilavinimą, ilgus metus dirbusi profesionalia žurnaliste bei redaktore, porą dešimtmečių dėsčiusi Universitete ir mokiusi vaikus mokykloje.
Beveik dešimtmetį žurnalistika buvo pagrindinė mano profesinė veikla, įsteigiau verslo naujienų skyrius ELTA‘oje, vėliau BNS. Žurnalistikos įgūdžius tobulinau daugelyje kursų, tarpe jų pagal JAV Valstybės departamento programą Jungtinėse Amerikos Valstijose, „Reuters“ naujienų agentūroje, ir daugiau kaip pusmetį specialioje Oksfordo universiteto analitinės žurnalistikos programoje.
Tai čia paminiu tiems, kurie kažkodėl mano, kad nagrinėti žurnalistų darbą ir jų, deja, labai dažnus nusikalbėjimus gali tik Dievas. Mano išsilavinimas ir darbas, mano galva, man suteikia tokią teisę, ir jas ja mielai pasinaudosiu, nors, kaip jau minėjau, suprantu, kad kaip ir kiekvienas žmogus esu šališka ir tai reiškia, kad galiu klysti.
Labai laukiu visokių komentarų ir klausimų. Tiesa, pasilieku teisę diskutuoti tik su tais, kurie skiria nuomonę ir argumentą, ir geba vertinti atsižvelgdami į kontekstą.